Gyventi vienam patogu, bet…
Tai, kas man nutinka, nebaisu. Arba tik is pradziu, ir tik siek tiek. Nesizudziau del nelaimingos meiles. Nepuoliau i narkotiju liuna, nors gyvenimo realybe manes netenkino. Nedalyvavau kare. Manes niekas nepersekioja ir nesantazuoja. Mano gyvenimas eina beveik taip, kaip noriu kad eitu. Niekada negaleciau buti TV sau „Gyvenimiskos istorijos“ dalyviu. Nesuprantama man, kodel zmones daznai isklysta is kelio ir kodel jiems visad buna nesaldu. Isivaizduoju savo vienisiaus gyvenima. Juk taip patogu buti vienam. Myleti save. Neprisiristi. Guleti dideleje lovoje, kurioje nera jokiu kitu koju. Bet kodel tada zmones gyvena pasaulyje su zmonemis? Sakykit ka norit, bet meile tik sau – liudina ir netinka niekam. Kam reikalingas toks zmogaus? Jis nieko neprivers svajoti. Jo akyse – tik jis ir veidrodinis pasaulio atspindys. Nesilta. Ka ir pridursi… Pagaliau tai ir yra gyvenimas. Galima ji pakeisti ir per viena naktini nuotyki pasukti ji kita linkme. Bet kogero nebanali ta akimirka suliepsnojusi aistra, bei skrydziai baigiasi banaliu nusileidimu i rutina ir buiti. Svarbu ne tai, kas tinka, o tai, kas patinka. Jei patinka nuogam dainuoti – dainuoju. Jei patinka taskytis balose – taskausi. Gyvenime labiausiai buna skaudu del to, ko nepadarei ar nepakeitei. Pabandyk, surizikuok ir gyvenk savo gyvenima. Taciau myledamas kitus!
„As manau, kad Vaizduote yra stipresne uz Zinias. Mitas yra itakingesnis uz Istorija. Svajones yra galingesnes uz Faktus. Viltis visada triumfuoja pries Patirti. Juokas gydo Sirdgela. Meile yra stipresne uz Mirti“